atitikti

atitikti
atitìkti Rtr, LVI204; L, atatìkti Š 1. tr., intr. N, [K], NdŽ, būti atitaikytam: Neattinka raktas skylės Db. Jau sudėti kiti zomkai į duris, viskas, i ka muno raktai nebatitìko jau Žeml. Ir krenta pūkas kai vota, kai skietas valug šitų siūlų neatatiñka Aln. Atateñka rūbas in žmogaus gerai Ktk. | Gal vaistai atitìko, kad greit pasveiko Krs. ^ Atitiks Jurgiui kepurė KrvP(Vv). Atatiko raktas skylei LTR(Auk). Attiko cibukas pypkei LTR(Auk). Atitìko kirvis kotą Pln, Slnt, Btg, Rm. Kablys kotą atitìko (atatìko Ds) Nm. Atatìko šepetys kotą Pnd. Attiko kablys kotą B, N. Atitìko kaplys kotą, t. y. marti gera ir anyta gera J. Dveigys treigį atitiko Erž. | refl.: Raktas jutrynai atsitinka MitI223(Šd).intr. sutapti: Siūlė į siūlę atitiñka Slnt. Mūs žingsniai atitiñka pėda į pėdą Slnt. Žodžiai nebeatitiñka su mūsų kantička Kp. Ir svoris [smalinio kiaušinio] reikia panašiai: nei padaugyt, nei pamažyt – kaip kiaušinio svoris kad atatiktų̃ Č. Pavardė tik atatìko – Žebrys, al ne giminė Krs. Kitam sugrįžo tie piningai, jei atitìks ant laikraščio tas numerys Sd. Biškį įsiveizi: vieną sykį atitiñka, kitą sykį atitiñka [oro spėjimas] Jdr. Nu, i matai, neatitiñka: vienam patinka, kitam nepatinka, nu teip ir pasiliekta Mšk. ^ Žmonių mislis neattinka CII56. Jei atitiñka, ta ir sutiñka Grd. | refl.: Tą žiedą rado, sudėjo, – atsitiñka Lnkv. Ramteliai atsitiñka iš tų medžiukų Mšk. Suriša juos (kūlius) gražiai, sutvarko, kad šiaudas šiaudan atsitìktų Kpč. | prk.: Duktė buvo į tėvą atsitìkusi Gršl. ^ Toks su tokiu atsitìko – kaplys kirvį rado Jrb.tr. NdŽ, prilygti: Nuorašas atitiñka originalą 1. Ir ėmė vyrai minėti visus atsitikimus, kada Gugio pranašavimai tiesą atitiko V.Krėv. Viskas, ką sakai, turi atitikti tavo mintis . ^ Atatiko rūbas poną Mrk. Atatiñka kalba kalbą Ar.tr., intr. būti ekvivalentiškam: Atitiñkąs FT. Didesnį garų slėgį atitinka žemesnė virimo temperatūra . Kampas matuojamas jį atitinkančiu lanku .refl. tilpti, pasikartoti: Dujen atsitinka šešiuose tris kartus MitI223(Šd). Trys penkiolikoje atsitinka penkis kartus Db. 2. tr., intr. pataikyti; kliudyti; kliūti; patekti: Atatinku SD1181, SD371. Attinku [K], Sut. Nematau, tepu visur, atitìks ir ant skaudumos Lkv. Eina jis per miestą visas apdriskęs, atitiko ateit pas tą meisterį ant nakvynės BsMtI181. Oi kad aš attiktau tėvulio šalelėn KrvD65. Susikalbėjo šaudyt ing žymę ir ją atatikt SPI192. O tikrai atatiksi ing anus amžinus iž seno tavi žadėtus namus savo MP269. Ir pradžiugo tamui labai, kad ing žemę aną attiko MP53. [Ėjo] šakeles mėtydamas paskui save …, idant mes paskui jį attiktumbim tuo taku anump … žadėtump nuog jo linksmybiump MP318. Reik atsistojus trobos gale tris kartus sviesti per kojų tarpą klumpį, ir jeigu klumpis atitiks į duris, tai apsižanysi šįmet LMD. Parnešus iš kitur seną katę, reikia ją padėti ant girnų ir tris kartus apsukti, tai tuomet ji neatitiks pargrįžti į senąją vietą LTR(Šd). | Paskyrė tokį instramentą, koks atitìks juo (labiau), ne kokį ans norėtum End. | Jam dantis ant danties neatitiko .tr. Š pataikyti rasti, atsekti (anksčiau žinomą dalyką): Dar̃ niekap negaliu attìkt tos vietos, kur sėdėjau . Nakčia išejęs, i namų neatatiksì Švnč. Aš nebeattinkù, kur kas buvo Sdb. Jau sykį buvau buvus, tai atitikaũ jūsų butą Skr. Patamsin duris attìkt nelengva . Sunku atitìkt, senas laikas Bsg. Aš dar attinkù savo šniūrą (rėžį) Drsk. Smėlis daba te emamas, i aš nebeatatinkù, kur mūsų gryčia [buvo] Ln. Ba neattìksim mes to daiktelio, katran gulėta mūsų brolelio (d.) Srj. Berželį skinsiu, vejelę minsiu, į savo močiutę kelelį attiksiu (d.) Kb. Naktys nūnai tamsios. Dar namų neatitikus sušalsiu pakelėj V.Krėv. Kaip medis aukštas iž grunto išverstas būt, teip jog ir vietos nottiks gyvenimo tavo MP338. ^ Ach, kad tu namo kelio neatitiktum! KrvP(Vlkv). Kad tu savų namų neattiktai, neprieteliau tu! . Kad aš tau duosiu, tu nei durų neattiksì! Db. Atitiks siūlas kamuolį M. | refl. tr.: Duktė neatsitìko tos vietos Dg.tr. surasti, užeiti (iš anksto nežinomą): Ieškok, lyg atitìksi (obalį), t. y. atrasi J. Kasa jie visur šulinius, bet niekur negali atitikti jo (vandens) LTR. Jei atitikste vietą gerą, tai paliksit labai turtingi BsMtII193. Lai ans ieško – amžiaus gale atitìks antrą pusę Brs. Kai reikia nusipirkt, neatitinkì karvės Jrb. Rask bent du žmogu, kad būtų vienodu, ieškojęs ieškosi ir neatitiksi niekados Blv. Nebeatatinki priešininkų, eik laukan gera valia ir veltui neerzink Vaižg. Labai aš džiaugiuose, kad gerą vietą del savęs atitikau DS249. Ir atitikęs vieną tokį berną, kad tas su juo susiderėjęs Sln. Taigi tu neik už vyro tolei, kol atatiksi tokį vyrą, kaip šis sapnas rodo LTR(Ds). Daug mylių reikėdavo suvaikščioti, lig toks žmogus atitikti pasisekdavo Pt. Užtai kitose vietose, kur nėra pirčių, neretai gali atitikti žmones, kurie per keletą metų neprausė savo kūno . Ir sugrįžo raitužėlis, ir nerado aukštų dvarų, tik atitiko gilų ežerėlį, didį vandenėlį V.Krėv. | Po įžengai atitinkame straipsnį su daug žadančia tema prš. | prk.: Bemedžiodamas užsukau tik šitan mielan kampelin ir netikėtai atitikau sau laimę . ^ Atitìko toks tokį (abudu netikę) Ėr.tr. suprasti, perprasti, atspėti: Kad neatatinku atalento: viseip verčiaus, ir vis nesiseka LTR. Negaliu atatìkt naravo, kaip geriau aust Kp. Atatikaũ dabar raštą ir akių nebemaišau Rm. Toli gražu nebuvo patenkintas, jausdamasis neatitikęs tikrojo savo pašaukimo Vaižg. Vieni meldėsi, kiti būrė, kiti kvortas kėlė, bet neatitiko progos, kaip būt galima atrast …, kur pradingo teip mylima ir graži karalaitė BsPIII22. | Neattinkì nei kap gaspadoriaut, nei kap gyvent Arm.tr. atspėti, įminti: Ažmink mįslę, kad aš attiktáu Arm. Ir jūs neattìksit mūsų žodžių Vrnv. Anys moj neattìko, kas jai buvo Dv. | Atitiko mano širdis 1905,226.tr. Kvr atitaikyti, pataikyti, parinkti, paskirti: Jam vaistus atitìko, ir pasveiko Snt. Jau senai gydos, ale vis neatatìko liekarstų, ir nesugijo Kp.intr. pataikyti ką daryti, sugebėti: Aš pati attiksiù tą darbą padaryt Arm. Maž neattiksiu žingsnelio žengtų, maž ir neattiksiu darbelio dirbtų d. Į rankas to pono kad pakliūsi sykį, išsisukti neatitiksi brš.tr. ištaikyti: Attiñka reikalą Vilniun važiuot Trak. Tai laimingą adynėlę attikau, kad vyninę obelėlę prigydžiau LTR(Vs).tr. pasiekti: Tėvai turi taikinti kūdikio žingsnius, apšviesti jo žemišką taką ir padėti jam atitikti paskutinį tikslą brš. Visi tartum bėga ir bėga ir savo tikrojo tikslo niekuomet neatitinka Pt. 3. refl. ppr. impers. Sut, LL29,194,199, L, Š, Rtr, FT, , NdŽ, pasitaikyti įvykti kam, nusiduoti kam: Taip jam atsitìko J. Visaipo atsitiñkma Dv. Ir reikėjo tep atsitìkt, kad vienas kito nepažinom . Jis į mane šovė, o atsitìko, kad šautuvas neperkirto patrono šaudminio ir šūvis nepasileido Plšk. Matai, kaip yr atsitìkusiai Jdr. Visokių kelmų tujau atsitìko Als. Visaip ant svieto gyvenant atsiteñka Ds. Jai viso atsitìkdavo Dglš. Kas gali terpu jų atsitikt Db. Kad ir kas atsitiktų – man vis viena! . Atsitiñkas kelionė[je] visko Krž. Buvau tumet jau fronte daug ko matęs, visko atsitìkę y[ra] Žd. I daugiau tam žmoguo ramiausiai, nėkas nebatsitìkos Vgr. Muno tėvalio nabaštikuo y[ra] buvusiai atsitìkusiai Jdr. Vieniškai noriu iš rankos tavo priimti gerą ir piktą …, o už viską man atsitikusį sakyti tau ačiū M.Valanč. Atsitinka kartais, kad kūma pameta vaiką, vienus vystyklus parveža Žem. Ir atsitikit tu man šitaip! . Jei nieko ypatinga neatsitiks, vieną mėnesį dirbsime vasarą Laižuvoje J.Jabl. Pri vieno ūkininko atsitìko, ka pradėjo baidyti Sd. Vištos, kai šitai deda, atsitiñka, ka padeda tokius mažus mažus kiaušelius Jdr. Atsitiko, kad dėl tarnų apsileidimo mes pristigom arkliams grūdų J.Balč. Čia pat sodo[je] a neatsitiñka visokių atsitikimų? Sd. Ir man kartą atsitìko, kad biesiuką pasitikau (d.) Slm. Jeigu gerai atsitìks, tai po operacijai girdės . Neplaunu suknelės, bet niekas ir neatsitiñka Ps. Tikiam, jog toms žemėms nieko laimingesnio, nieko geresnio atsitikti negalėtum M.Valanč. Jam atsitìko laimė 83. Vakar, girdėjau, tau nelaimė (nelaimę) atsitikus J.Jabl. Jeigu kas atsitiñka, aš pirktiniu nerišu [žaizdos], ieškau drobinio Alz. Jeigu višta gieda, atsitiks nelaimė LTR(Klp). Tada najo boba į lauką i pradėjo parserginėt, gaspadorių, kad jam nelaimė atsitìkt gal[ia], kad myliama pati jį po pietų papjaut nor[ia] BM268(Rd). Tas tikrai taip buvo atsitìkęs, nemaluoju Vkš. Mun yr atsitìkę teip tokių baidymų Žeml. | Paimk šakę atsitinkant (dėl visa ko) – galia užpulti naktį šuo Šts. ^ To laukiam, ko norim, o kas atsitinka, tą turim pakelti M. Ko bijai, taip ir atsitinka LTR(Grk). Bene su Ponadievu kantraktą esi padaręs, ka sakai, kas ryto[j] atsitiks? LTR(Vdk). Atsitinka, ka i minkšta velėna nulaužia kietą dalgį LTR(Vdk). 4. refl. įvykti; kilti: Kai atsitìkdavo gaisrų, ta pakuras ėmė statyti atskirai LKT112(Klm). Kada tas karas atsitiks, – niekas pranašauti negali Pt. Čion būrai yra pasitaisę gerus apkasus ir čion turės atsitikti didelis mūšis . Jo tėvynėj atsitiko baisus nuliūdimas MPs. Nei viena nibrė, nei vienas prašmintinis be jos neatsitikdavo LzP. Apie jo smertį, kurs atsitiko 107 metuose, kitur jau sakėm . Karviums pirm veršio arba ir po veršio tankiai atsitinka tešmens suputimas LMD. Jam (karaliui) ant kelio atsitiko visokios ugnys ir vandenai LMD(Dkš). Apalpimas labai tankiai atsitinkas iš didžio nubėgimo kraujo Rp. 1884 m. atsitinka trys saulės ir du mėnesio užtemimu . Numatytos visos kliūtys, kurios gali atsitikti kelyje J.Balč.LL12 pasitaikyti būti, atsirasti: Kiti žmonės labai geri, nedaug tokių (blogų) atsiteñka Bsg. Visur atsitiñka gyvačių, žmones kanda Dbč. Jei atsitìks kokia moteris, atiduosiu tą katę Žg. Neatsitìko tokio žmogaus, ka mums tiek sumokėtum tų piningų Tl. Atsitiñka munie avelė, bet no[ri] šimtą trisdešimtį End. Kad beatsitiktų koks daktaras pareiti (atvykti gyventi), būtų gerai Šts. Kad i velnias atsitìktum, kad muni parneštum. I atsitìko velnias (ps.) Žlb. Da neišmesk, gal atsitìks, kas nuperka Krs. Veiviržėnūse čia atsitiko butas už aštuonis šimtus litų Jdr. Atsitiko plaustininko vieta . Todėl Pestas, laivui atsitikus, ir išsiuntė jį (Povilą) į Rymą . Kad atsitiñka vė[ja]s, su vėju išvėtai greičiau Akm. Atsitiko svetelis, kai duonos netekom Pls. Kas valanda, netikėtam svečiui atsitikus, galėjo gerai pavaišinti Žem. Iš daugelio vaikų atsitikdavo ir nelabai gerų . Paleistuvis ir girtūklis didžiai retai kame teatsitiko M.Valanč. Lapkričio mėnesyje oras atsitinka paprastai šaltas ir drėgnas . Atsìtinka kitiejai žiuburius ten matę Žr. Mun verčiau į pagrabą, ka kame atsitìko, o jau po tus tancius nemėgau vaikščioti Žr. Devyni jaučiai atkabyti i paleisti, [paprastai] vienas atsitiñka, ka [pats] nusimauna Sdb. Atsitìko blogi metai – linai nederėjo (d.) Glv. Nors katė vandens nemėgsta, bet, reikalui atsitikus, plaukia visai neblogai Blv. Netrukus atsitiko proga padaryti, mano nuomone, nemažą patarnavimą J.Balč. ^ Daug prietelių prie buteliuko, maža – reikalui atsitikus KrvP(Mrj).impers. pasitaikyti, tekti kam: Atsitinka čėsais pablūdyt ir dieną, kap kelio gerai nežinai . Atsitìko gerą žmogų rasti Kltn. Po kelių metų atsitìko anam važiuoti pri vienos motriškos Brs. Atsitìko pigiai karvę pirkt Ėr. Vienoj dienoj atsitiko man būti mieste I. Atsitiko vienam iš tų dviejų gaspadorių, katrie teip tarp savęs mylėjos, susirgti BM250(Krp). Vieam karalaičiui atsitikose su didele ablava medžioti DS64(Rs). Ar neatsitiko matyt mano brolį sakalu lekiojantį? BsMtI66. Atsitiko jam banko reikalais važiuoti į Vilnių Vaižg. Atsitìkdavo girdėti visokių atstikimų ir pasakų BM24(Č). Keliaujant namo, jam atsitiko nakvoti tame pačiame viešbuty, kur jo broliui apmainė staliuką J.Balč. Kaip jis vienok ilgai išėjo, neatsitiko išgirsti A1884,86. Neškiam tus kryželius, katrus mums ant tos ašarų pakalnės nešti atsitinka brš. Atsitiñka daug prilyt Šl. Vis vokyčiams atsitìkdavo rasti aną Skdv. Kunigų privažiuoja svetimų, kad atsitiñka, vyskupas est Ps. Ne ans kveteros turėjo, kur atsitìks, parnakos ant žydų skadų Lk. Rytoj į miestelį eisiu, o paskui, jeigu atsitiks, kur nors pasilinksminti LzP. Atsitìko, ir tylėk JnšM. ^ Nespjauk į [v]andinį, pačiam atsitiks atsigerti S.Dauk. Atsitinka ir žydui kiaulienos ragauti KrvP(Pkr). Atsitinka žyduo kelią keliauti VP7.pasitaikyti, atsirasti (apie jaunikį ar nuotaką): Jei atsitìks koks, leisu, taisysu – senmergei blogai! Krš. Toki nesutupėta, o koks gražus vaikis atsitiñka Rdn. Jug atsitìko i našlių visokių, ka mun ukatos nebuvo, i nejau Sd. Daba šita atsitìko, i gyvenam Vdk. Mažu bagotesnė, manau, atsitìks Prn. Atsitìko toks mažilelis vaikis, ir išejo Krš. Daba nerinkias: atsitiñka koks pamanomas, ir eik Rdn. Neatsitiñka tikroji, atsitìks, nėko nebžiūrėsi Krš. Kaip ans numirė, kiek čia atsitìko mun da visokių palaikių Trk. Kad dar būčiau mergoms pastigusi, gal ir būtų doresnis atsitikęs? Žem. 5. refl. atsirasti, atsidurti: Kada grįžtant atgal jisai atsitiko greta su Ilgūnu, tai šėptelėjo tam V.Piet. Kap šovė, atsitikaũ Kazluos (ps.) KzR. Kaip tik žirgą paleido, akies mirksnyj atsitiko tam mieste BsMtII257. Vienas krikščionis ir rašyto[ja]s tų laikų, atsitikęs iš netyčių an to pamokslo, rašo, jog niekuomet negirdėjęs išmintingesnio ir graudingesnio pamokslo S.Dauk. 6. intr. išsitekti, išsitaikyti, išsiversti: Trilinkus juostus nerk, kad attìktum su tais siūlais J. 7. refl. pavykti: Nebatsitiñka rokunda su pirminyku . Gaspadinė susipyko, kad jai duona neatstiko LTR(Kb). \ tikti; anttikti; aptikti; atitikti; datikti; įtikti; ištikti; nutikti; patikti; įsipatikti; pertikti; pietikti; pratikti; pritikti; sutikti; pasutikti; užtikti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • atitikti — atiti̇̀kti vksm. Atiti̇̀ko kir̃vis kótą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atitiktis — atitikti̇̀s dkt …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atitiktinis — atitiktìnis, ė adj. (2) atitinkantis: Žvairume nesutampa nė atitiktinės abiejų tinklainių vietos P.Aviž …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • datikti — ×datìkti (hibr.) 1. intr. atitikti, sutapti: Datìko muno krau[ja]s, daviau Vn. Metai metuosna negali datìktienai [tuokiantis] Žl. 2. tr. rasti, atsekti, atitikti: Jau kitu kartu to daikto (vietos) nedatikaũ Dglš. Anas pernakt namų nedatìko… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sutapti — 1 sutàpti intr. Š, NdŽ 1. būti tokiam pat, vienodam, labai panašiam, turėti bendrumo, atitikti: Mūsų mintys sutam̃pa DŽ1. Čia vėl kalbos nesutam̃pa Smln. Trečiajame tome aprašytas Vasario gyvenimas tik viena kita aplinkybe sutampa su manuoju… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anttikti — anttìkti (ž.) NdŽ, KŽ 1. intr. atitikti, pritikti: Neanttìko batai, ir nepirko Šts. Anttiñkanti kepurė negriauš kaktos M.Unt. Rinkis ančtìko an kuknės Trk. ║ tr. atitaikyti: Mun neančtìko vaistų Štk. 2. tr. užtikti, užeiti, užklupti, rasti:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pritikti — pritìkti Š; H, N, L, Rtr 1. intr. pritapti (glaudžiant): Nepritiñka musi ta plyta gerai pry pašalio Trk. pritiktinaĩ adv.: Tuomi pritaisymu abudu kraštu sukulto indo patepk ir, pritiktinai sudėjęs, kaitink ant anglių, kad gerai pritrauktų… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įtikti — įtìkti intr. K, Š, NdŽ, KŽ; SD1181, Lex29 1. J, Š, NdŽ, KŽ įtilpti, būti kaip tik; sutapti: Apmetai stori, neįtìko į skietą Štk. Jug ta neįtìks [patronas] į tą tavo ginklą Gd. I stiklus subjauriojo, išlaužė i sau nebįtiñka, ir gan, paliko… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptikti — aptìkti Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. tr. netyčia, neieškant ar nesitikint rasti, užeiti, užtikti: Kaip tik medlinčius aptiñka kertantį, tuo kirvį ataema JI94. Aptikaũ tokį gražų tiltelį baravykų Srv. Aš aptikaũ miške geras vietas, kur baravykai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitaikyti — BŽ401, KŽ 1. tr. parinkti, rasti, padaryti tinkamą, norimą: Atataikyti Š. Iš rozo to daikto neattaikiau Rdm. Atitaikyta yr – žentas ir uošvis toks o toks Rdn. O aš attaikiau tokį vagoną, kur šilta Lp. Vaikiukai muni vedė penkis kilometrus, kol… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”